Plastiko tarša Atlanto vandenyne daug didesnė, nei manyta anksčiau

Plastikiniai tarša poses a major threat to ecosystems worldwide especially marine environment as most of the plastikų used and discarded reach finally in rivers and oceans. This is responsible for the imbalance of marine ecosystems causing harm to oceanic life¹ ir galiausiai turi įtakos žmonių sveikatai². Ypatingą susirūpinimą kelia jūrinis mikroplastikas (10–1000 uM), patenkantis į vandenyną iš įvairių šaltinių, tokių kaip sąvartynų erozija, transportavimas iš pakrančių ir vidaus vandenų, žvejyba, laivyba ir neteisėtas išmetimas tiesiai į jūrą.

Remiantis neseniai atliktu tyrimu³, bendras apskaičiavimas, kad trijų pagrindinių šiukšlių rūšių sudaro 11–21 mln. plastikų (polietilenas, polipropilenas ir polistirenas) 32–651 µm dydžio klasės, pakabinamos Atlanto vandenyno viršutiniame 200 m aukštyje, o tai reiškia 200 mln. tonų, jei atsižvelgsime į visą 3000 m Atlanto vandenyno gylį.

Matyt, šis neatitikimas atsirado dėl to, kad anksčiau atlikti tyrimai neapėmė „nematomų“ mikroplastiko dalelių, esančių po vandenyno paviršiumi, kiekiai. Tiesą sakant, vyksta kaskadiniai procesai, pernešantys mikroplastiką į hadalų griovius (giliausią vandenyno regioną). Yra pranešimų apie labai didelę koncentraciją mikroplastikai in the deepest known regions on the planeta, abyssal plains and hadal trenches located in the Pacific Ocean (4900 m–10,890 m)^5.  

Dabartinis tyrimas ³ is the first of its kind that was done across the entire Atlantic, from the UK to the Falklands. This assessed the tarša from polyethylene (PE), polypropylene (PP) and polystyrene (PS) litter at 12 locations on a 10,000 km North–South transect of the Atlantic Ocean. The study showed that the highest relative mass concentrations was that of PE followed by PP and PS. This was in line with the polymer composition of plastmasinis waste generated globally ⁴ ir užfiksuotas paviršiniame vandenyne bei jūros dugne.  

***

Nuorodos: 

1. GESAMP, 2016. Mikroplastikų šaltiniai, likimas ir poveikis jūrų aplinkoje (2 dalis). Tarptautinė jūrų organizacija. Galima internetu adresu http://www.gesamp.org/site/assets/files/1275/sources-fate-and-effects-of-microplastics-in-the-marine-environment-part-2-of-a-global-assessment-en.pdf  

2. Wright S L and Kelly FJ. Plastikiniai and human health: a micro issue? Environ. Sci. Technol.51, 6634–6647 (2017). DOI: https://doi.org/10.1021/acs.est.7b00423 

3. Pabortsava K, Lampitt RS. Didelė plastiko koncentracija paslėpta po Atlanto vandenyno paviršiumi. Paskelbta: 18 m. rugpjūčio 2020 d. Nat Commun 11, 4073 (2020). DOI: https://doi.org/10.1038/s41467-020-17932-9  

4. Geyer, R., Jambeck, JR & Law, KL Visų kada nors pagamintų plastikų gamyba, naudojimas ir likimas. Sci. Adv.3, e1700782 (2017). DOI: https://doi.org/10.1126/sciadv.1700782 

5. Penga G., Bellerby R. ir kt., 2019. Vandenyno didžiausia šiukšliadėžė: Hadalio grioviai – pagrindiniai plastiko taršos saugyklai. Vandens tyrimai. 168 tomas, 1 m. sausio 2020 d. DOI: https://doi.org/10.1016/j.watres.2019.115121  

***